2022 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė įsakymą Nr. 30-511/22, kuriuo buvo nustatytos tipinio dizaino kioskų (paviljonų) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Šis sprendimas buvo priimtas remiantis Nacionalinės žemės tarnybos nuostatomis ir savivaldybės komisijos sprendimais. Atsakingas asmuo pagal šį įsakymą – Adomas Bužinskas, Administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis Administracijos direktorių.

Plačiau:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/1ac96fa3a63111ecaf79c2120caf5094

Monopolija paviljonų gamyboje?

Paviljonai – vienas iš mažosios architektūros elementų. Anksčiau Lietuvoje veikė kelios įmonės, gaminančios paviljonus, tačiau šiuo metu šia veikla užsiima tik ribotas skaičius gamintojų.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimus, neradome įmonių Lietuvoje ir Lenkijoje, galinčių pagaminti ar pasiūlyti paviljonus, visiškai atitinkančius savivaldybės keliamus reikalavimus.

Vienintelė įmonė Lietuvoje, kuri gali pasiūlyti ir pagaminti paviljonus pagal Vilniaus savivaldybės nustatytas gaires, yra „Ryterna“.

Tai gali būti keliamas klausimas ateityje, susijęs su konkurencija ir skaidrumu.

Kokios kainos kioskų (paviljonų)?

Algirdas atsiuntė komercinį pasiūlymą, kurį jam paruošė „Ryterna“. Suma šokiravo – 53 736,10 EUR. - Penkiasdešimt trys tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt šeši eurai 10 ct

Gaminio pavadinimas: Vilnius2 22m².

Ar ši suma nėra per didelė smulkiajam verslui ?

Dauguma smulkiųjų verslininkų dirba sezoniškai, todėl jų pajamos priklauso nuo metų laikų, o didelės investicijos jiems yra sudėtingos.

Vilniaus savivaldybė galėtų ieškoti kompromiso – pavyzdžiui, padengti dalį išlaidų ar pasiūlyti laipsnišką perėjimą prie naujų standartų, taip išlaikant veikiančius verslus ir mažinant jų finansinę naštą.

Mažosios architektūros sprendimai, nulėmę smulkiojo verslo suvaržymus.

Surinkę informaciją iš vaizdo įrašų ir gyventojų komentarų, padarėme išvadą, kad Vilniuje smulkusis verslas yra stumiamas iš rinkos.

Tėti, noriu picos!

Juk kas augina vaikus, atėjus savaitgaliui dažnai šiuos žodžius girdi iš savo vaikų. Tačiau vaikui sunku paaiškinti, kad šiandien skanios picos nebus, nes picerija uždaryta.

Picerijoje dirbo žmonės, buvo sukurta darbo vieta. O dabar Vilniaus savivaldybė uždarė verslus ir išsiuntė rekomendacinio pobūdžio laiškus, nurodydama, kokie turi būti paviljonai. Tačiau juose sunkiai suvokiama, kaip sutalpinti visą reikalingą įrangą picoms kepti, kaip pritaikyti jau esamą kanalizaciją ir prijungti vandentiekį.

Juk picerijos privalo atitikti visus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos keliamus reikalavimus. Tai reiškia ne tik higienos standartus, bet ir tinkamas patalpų sąlygas. Deja, savivaldybės nustatyti reikalavimai ne visada atsižvelgia į realias verslo sąlygas, o verslininkams tenka spręsti sudėtingus logistinius ir finansinius iššūkius.

Dėl tokių sprendimų nukenčia ne tik verslininkai, bet ir miestiečiai, kurie netenka galimybės mėgautis pamėgtais patiekalais, o darbuotojai – savo darbo vietų. Ar tikrai miesto valdžia siekia skatinti smulkųjį verslą, ar tiesiog nustato taisykles, kurios realiai sunkiai įgyvendinamos?

Juk dabar 2025 metai! Yra daugybė puikių sprendimų, kurie leistų verslininkams ir miesto architektams susitarti bei rasti kompromisą – kaip nebrangiai atnaujinti paviljoną, kad jo nereikėtų griauti.

Viską galima labai lengvai sutvarkyti, išlaikant tiek estetiką, tiek funkcionalumą.

Vietoje radikalių sprendimų pabandykime surasti paprastesnių ir darnesnių alternatyvų.

Daugelį metų smulkūs verslininkai Vilniuje – Lazdynėliuose, Lazdynuose ir kituose mikrorajonuose – turėjo leidimus statyti paviljonus ir vykdyti komercinę veiklą. Tačiau 2024 m. pabaigoje daugelis jų buvo priversti nutraukti veiklą, nes jų paviljonai neatitiko naujų standartų.

Smulkieji verslininkai nepasiduoda ir ruošiasi teisminiam procesui.

Smulkieji verslininkai kreipėsi į savivaldybės administraciją, prašydami leisti dirbti iki teismo sprendimo, tačiau atsakymo negavo.

Kaip šis sprendimas paveikia smulkiuosius verslininkus?

Algirdas – vienas iš verslininkų, priverstų sustabdyti veiklą, kol nepasikeis į naują paviljoną. Algirdas yra daugiau nei verslininkas – tai bendruomenės narys, Lietuvos patriotas, tėvas, senelis, kuris perkopęs 80 metų.

Jis rūpinosi kažkada jaunimo užimtumo programomis, išgyveno ne vieną sunkų laikotarpį, tačiau atsitiesė ir toliau tęsė veiklą.

Algirdas tebėra energingas, gerbiamas ir mylimas vietos žmonių. Jo verslas buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir antrieji namai, kur jis sukūrė darbo vietas keliems žmonėms. Tačiau Vilniaus savivaldybės sprendimas viską pakeitė. Jo sveikata pablogėjo, o darbuotojai prarado savo darbo vietas.

Vilniaus savivaldybės darbuotojai – tarnautojai, be jokio gailesčio ar moralės, sprendžia žmonių likimus, naikindami tai, kas buvo kuriama dešimtmečiais. Jie sugriauna žmonių gyvenimus, kaip su dalgiu pjaudami žolę.

Vilniaus savivaldybė turėtų pirmiausia pasirūpinti miesto aplinkos tvarkymu.

Daugelis Vilniaus mikrorajonų yra apleisti: suskilinėjusios trinkelės, sulūžę suoliukai, apleistos vaikų žaidimų aikštelės, lauko sporto įranga, neišspręstos infrastruktūros problemos. Kai miestas bus sutvarkytas, tuomet bus galima diskutuoti apie paviljonų modernizavimą ir pritaikymą. Tačiau tai turėtų būti daroma palaipsniui ir be prievartos. Juk Vilnius yra mūsų visų Lietuvos sostinė, todėl sprendimus turėtų priimti bendruomenė, o ne keli žmonės už uždarų durų.

Ar savivaldybė tikrai turi tiek lėšų, kad gali sau leisti uždaryti verslą?

Atrodo, jog Vilniaus savivaldybė yra labai turtinga, jei gali ne tik uždaryti verslą, bet ir samdyti teisininkus bei kitas institucijas tam, kad nauji paviljonai būtų pakeisti kuo greičiau. Kyla klausimas: kodėl mokesčių mokėtojų pinigai yra taip lengvai švaistomi? Ar tai teisinga?

Seimo narys Valius Ąžuolas išreiškia savo nuomonę apie šią situaciją.

Rūtos Grinevičiūtės-Janutienės laidos ištrauka apie šią situaciją.

Pilnas reportažas https://www.youtube.com/live/ZeB9cmBx5LE

Klausimai, kuriuos turėtų atsakyti Vilniaus savivaldybė

• Kodėl nurodytas tik vienas gamintojas?

• O kaip su kanalizacija ir vandeniu? Kokios prijungimo sąlygos?

• Kam šis sprendimas buvo naudingas?

• Kokia komisija priėmė sprendimą keisti senus paviljonus naujais?

• Kokią pridėtinę vertę miestui sukuria nauji paviljonai?

• Ar smulkusis verslas galės toliau tęsti veiklą pasikeitus paviljonams, ar po penkerių metų vėl bus nauji reikalavimai?

  
  

Šį straipsnį parašė Lazdynų gyventojas – fizinis asmuo, kuris išreiškia savo nuomonę. Laikydamiesi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymų, duomenys ir el. pašto adresai neskelbiami. Kiekvienas asmuo gali patalpinti straipsnius ir naujienas apie modernius miestus, naujas technologijas ir inovacijas, kurios padeda gerinti gyvenimo kokybę.